išmarinis

išmarìnis, -ė adj. (2), ìšmarinis (1) → išmara 3: Ìšmarinis turtas (be įpėdinių) DŽ. Neatvykus įpėdiniams per šešis mėnesius nuo palaikų atsiradimo dienos, taip pat įpėdiniams atsisakius nuo palaikų, turtas pripažįstamas išmariniu sp.